Juodasis gandras online dating

Todėl, pasak gamtininkų, pastebėjus šiuos Lietuvoje likusius žiemoti paukščius, nereikia skelbti pavojaus — jie patys išspręs savo problemas. Kol kas jie dar rasdavo lesalo, tačiau dabar gali išlikti tik prie žmonių — lesinami, globojami.

Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio.Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Tokiu atveju gervės nuskris kelis šimtus kilometrų į pietvakarius ir ten susiras tinkamų vietų peržiemoti.Kai gandras pradeda lankytis prie namų, jį galima lesinti virtomis bulvėmis, mėsa, žuvelėmis.Išskirtiniais atvejais, kai įsitikinama, kad šiam paukščiui būtina globa, galima laikinai iki pavasario jį priglausti uždarose patalpose, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų.Jeigu nėra galimybių jų laikytis, reikia kreiptis pagalbos į gyvūnų globos asociaciją.

Baltąjį gandrą Lietuvoje pažįsta daugelis iš mūsų, tačiau, kad Lietuvoje gyvena ir juodieji gandrai žino mažai kas.

Lietuvoje žiemoti šįsyk liko daugiau gervių nei ankstesniais metais.

Maži jų pulkeliai matyti pelkėse, miškuose, laukuose.

Lietuvoje juodųjų gandrų gyvena 650 – 950 porų ir toks kiekis liudija, kad per pastaruosius dešimtmečius jų sumažėjo apie 30%.

Manoma, kad juodieji gandrai nyksta dėl keleto priežasčių: intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo bei žmonių trikdymo perėjimo metu.

Ir tarp šių paukščių ne tik spalvos priešingos, bet ir gyvenimo būdas. Juodasis gandras tik šiek tiek mažesnis už baltąjį giminaitį ir sveria apie 3 kg.